Mūsų miesto malūno istorija prasideda 1804 metais, t. y. prieš daugiau kaip 200 metų. Tokia data yra nurodyta žemės sklypo, kuriame pastatytas malūnas, pardavimo dokumentuose. Žinoma, mūsų miesto malūnų istorijoje ši data yra sutartinė ir žymi konkretų įvykį, vietą bei asmenis. 1559 m. miesto plane, dar prieš pastatant malūną, buvo pažymėta vieta, kurioje projektuojamojo miesto vietoje šis statinys turi būti pastatytas. Archyvuose išlikusiame Marggrabowos (dabar – Oleckas) plane, parengtame XVIII amžiaus viduryje, ant kairiojo Legos upės kranto pažymėtas malūno statinys. Tačiau šios vietos istoriją galime peržiūrėti, pradėdami nuo 1804 metų. Ji buvo perduodama iš rankų į rankas: paveldima, parduodama, dalijama. Dokumentuose randama vis naujų pavardžių, giminių, nuomininkų, akcininkų ir bendrasavininkių. Tarp jų buvo ir geriausių, versliausių miesto giminių atstovų, pvz., Konietzko ar Czygan. Be to, ši vieta visada buvo svarbi prie Legos upės įsikūrusio miesto tiek gyvenimui, tiek ekonomikai. Iš išsaugotų medžiagų, pvz., 1941 m. „Treuburger Zeitung“ laikraščio Nr. 251 straipsnio, žinoma, kad tuomet ten dirbo 40 darbuotojų, iš jų aštuoni užsieniečiai, tad nesunku suprasti, kad tai buvo priverstinė darbo jėga. Malūnas ne tik gamino miltus iš javų, bet ir prekiavo miltais, javais, sėklomis, pašarais, trąšomis, bulvėmis ir net degalais.
Konietzko giminė, kuriai malūnas priklausė nuo 1888 metų, 1895 metais baigė statyti naują būstinę. Buvo pastatytas didelis pastatas su neorenesanso stiliaus priekine dalimi (rytiniu ir pietiniu fasadais) nuo Griunvaldo gatvės (seniau – Deutsche Str.) ir Jogailų gatvės (Müller Gasse) bei didele pramonine dalimi ant Legos kranto. Reprezentatyvi koncepcija – puošnaus bosažo parteris ir santūresnis, elegantiškas antrasis aukštas – atspindi renesanso rūmų charakterį. Abu (pietinis ir rytinis) fasadai turi penkias ašis ir yra sujungti tripusiu, iš dalies į pagrindo luitą įterptu bokštu, iškeltu vienu aukštu virš dvišlaičių stogų ir užbaigtu šešiakampiu kupolu su mažu, smailiu kupoliuku viršuje. Parterio langų angos yra arkų formos, antrajame aukšte – tiesūs, su uždaromis plokštėmis, švelniai išlenktomis lanku ir sudarančiomis karnizus.
Malūnas labai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. Kai buvo atstatytas, tapo įmone, kuri veikė iki pat 1944 metų pabaigos. 1945 metų sausį į miestą atėjo rusai. Fronto kovos vyko nuošaly, sovietų kariuomenės dalinys įžengė į tuščią miestą. Beveik visi ligšioliniai gyventojai išvyko iš miesto, jį palikdami karo, priešo ir grobstytojų valiai. Pavasarį gyvenimas iš lėto pradėjo sugrįžti į vėžes. Malūnas buvo reikalingas, bet sunaikintas, išgrobstyta įranga. Tapo apylinkėse randamų minų sandėliu. Jį reikėjo atstatyti ir įrengti. Netrukus jame vėl pradėta malti grūdus. Malūno įmonė veikia ir iki šių dienų. Tačiau jai nepavyko atkurti vienos didžiausių miesto ir apylinkių įmonių statuso.
