Apie Kazlų Rūdą

Kazlų Rūda – miestas esantis pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje. Savivaldybės plotas yra 555 kvadratiniai kilometrai, kuriam priklauso keturios seniūnijos – Antanavo, Jankų, Plutiškių bei Kazlų Rūdos. 2023 metų duomenimis Kazlų Rūdos mieste gyvena 5507 gyventojai.

Pirmasis miesto paminėjimas istoriniuose šaltiniuose yra siejamas su Kazlos degutine, kuri užfiksuota 1737 m. Pilviškių seniūnijos inventoriuje, tačiau neretai galima aptikti, jog dauguma istorikų su Kazlų Rūdos istorijos pradžia tapatina kitą šaltinį. Tai yra 1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo dokumentai, kuriuose minimas seniau vartotas vietovės pavadinimas – Kozlova ruda (Kazlienės rūda). Kiek neįprastas Kazlų Rūdos vietovardis yra sudėtinis. Pirmasis komponentas aiškinamas pagal miesto kūrimosi legendoje minimą bajorą atvykusį iš Mozūrijos Baltramiejų Kazlą, o Rūda siejama su jo paties vystyta geležies verslo veikla, kuri tapo pagrindiniu vietovės amatu. Kazlų Rūdos herbas taip pat turi glaudžius ryšius bei motyvus su miesto atsiradimo legenda. Brolius Kazlus simbolizuoja šešios auksinės žvaigždės, kurios yra išsidėstę tarp dviejų stirnino ragų.

Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis yra tai, nuo kurios, galima teigti, prasideda miesto istorija. Ši stotis vienas seniausių miesto pastatų. 1861 m. carinei Rusijai pradėjus tiesti Lentvario–Virbalio geležinkelį pradėjo kurtis miestelis, statomi pagalbiniai geležinkelio pastatai, namai tarnautojams, smuklė, kuri dar buvo vadinama traktieriumi. Kiek vėliau aktyvi geležinkelio veikla lėmė susisiekimo galimybes, o tai paspartino ir gyvenvietės kūrimąsi. Įsikūrė keletas smulkių prekių parduotuvių, kurių savininkai buvo iš kitų miestų atsikėlę žydai, vyko turgūs, atidaryta pradinė mokykla skirta geležinkelio tarnautojų vaikams taip pat įsteigta pašto įstaiga, valstybinė taupomoji-skolinamoji kasa. Nepaisant to, gyvenvietė iki pirmojo pasaulinio karo neišsiplėtė į tankiai apgyvendintą, iki minėto karo čia buvo maždaug dešimt sodybų.

Kazlų Rūdos istorijos neįmanoma atsieti nuo sukilimų laikotarpio. Tankios ir didelės girios buvo tapę sukilėlių prieglobsčiu. Čia jie veikė gana aktyviai nukirsdavo telegrafo stulpus ar ardydavo geležinkelio bėgius, kad priešas negalėtų judėti geležinkeliu. Kazlų Rūdoje vyko ir aktyvesni susidūrimai su caro kariuomene, bet vienos didžiausių kautynių datuojamos per vykusį 1863–1864 m. sukilimą. Ginkluotas susirėmimas vyko prie Čystos Būdos, jo metu žuvo 30 sukilėlių bei jų vadas K. Jastržembskis.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais, vokiečiai pastebėjo gausius Kazlų Rūdos miškus ir ėmėsi medienos verslo. Šalia geležinkelio stoties įsteigta karo belaisvių stovykla. Joje buvo maždaug trys tūkstančiai karo belaisvių, kurie atliko miško kirtimo darbus. Skaičiuojama, kad į Vokietiją buvo išgabenta apie 1,5 mln. ktm.(kietmetris – medienos tūrio vienetas, naudojamas apskaičiuoti medienos kiekiui, be tarpų užpildančiam 1 m³ erdvę) Be to, šiame laikotarpyje Kazlų Rūda pagarsėjo kaip didžiausias Lietuvoje uogų bei grybų surinkimo punktas. Miško teikiami produktai buvo išvežami į užsienį statinėmis.

„Medžiai, smėlynai, samanos ir grybai. Kelias tuščias ir ramus. Miške tylu, kaip šventovėje“ – taip apie Kazlų Rūdą tarpukariu atsiliepė korespondentas atvykęs iš Kauno. Neretai miestas buvo vadinamas kurortu, puikia vieta iš miesto atvykusiems ir poilsio išsiilgusiems vasarotojams. Tarpukaris buvo metas, kuomet Kazlų Rūda klestėjo. 1930 m. sudarytas Kazlų Rūdos valsčius, į jo sudėtį įėjo 63 kaimai, kurie sudarė 14 seniūnijų. Miestas tapo prekybos bei verslo centru. Plėtrą dar labiau paskatino geležinkelio atšakos į Šeštokus nutiesimas, kadangi Lietuvai praradus Vilniaus kraštą ši atšaka buvo atkirsta, o Kazlų Rūda tapo svarbiu geležinkelio mazgu. Buvo pastatyta elektrinė, veikė keturios lentpjūvės, įsteigta lietuviška pradinė mokykla. 1919 m. įkurta Kazlų Rūdos urėdija, kuriai vystant savo veiklą į miestą ėmė keltis vis daugiau su miško pramone ir miškais susiję žmonės iš visos Lietuvos. Taip į Kazlų Rūdą atvyko garsus miškininkas M. Tumosas. 1922 m. įsteigiama Kazlų Rūdos parapija. Vėliau iškyla netradicinės lietuvių sakralinės architektūros tipo medinė bažnyčia. Maldos namai dviejų bokštų, puošti fachverką imituojančiomis formomis. Bažnyčiai suteiktas Švenčiausios Jėzaus Širdies titulas.

Sudėtingi Lietuvos laikotarpiai neaplenkė ir Kazlų Rūdos, todėl mieste galima pamatyti gausu paminklų, skirtų atminti šalies istorijos etapus. Masinių trėmimų metu, iš senosios Kazlų Rūdos geležinkelio stoties į Sibirą buvo ištremta daug Suvalkijos krašto gyventojų. Atminti tremties aukas 1989 m. atidengtas paminklas šalia senosios geležinkelio stoties. Vykstant Lietuvos partizaniniam pasipriešinimui prieš sovietų valdžią Kazlų Rūdoje susikūrė viena pirmųjų Lietuvoje „Tauro“ partizanų apygarda. Iš viso veikė šešios tokios partizanų grupės. Kazlų Rūdos miškuose aktyviai veikė garsus partizanas J. Lukša- Daumantas. Rezistencinis atminimo ženklas iškilo 2004 m. ir yra skirtas paminėti dvasininkų rezistentų veiklą. Atgimimo dvasią bei Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio rėmimui reikštą palaikymą Kazlų Rūdos mieste žymi Sąjūdžio paminklinis akmuo esantis M. Valančiaus gatvėje.

1950 m. įkuriamas Kazlų Rūdos rajonas, kuriam priskiriama vienas miestelis bei 12 apylinkių. Tais pačiais metais Kazlų Rūdai suteikiamos miesto teisės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Kazlų Rūdos miestas išgražėjo bei atsinaujino buvo sutvarkytos gatvės, atnaujintas senasis miesto centras, itin išsiplėtė paslaugų ir prekybos sferos.

Kazlų Rūda – nedidelis, bet jaukus miestas, kuris ir toliau sparčiai auga, tobulėja, keičiasi. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, galinčių pasigirti išsaugota medine architektūra ir neatsitiktinai, juk tai miškų kraštas, kurį supa trečias pagal plotą mūsų šalies miškų masyvas. Iki šių dienų išliko Kazlų Rūdos, kaip miškų krašto suvokimas, medienos pramonė ir toliau sėkmingai vystosi, mieste įsikūrusi vienos didžiausių baldų gamintojų pasaulyje gamykla. Veikia kitos pramonės sferos tekstilės bei metalo gamyba. Mieste yra aktyviai užsiimama kultūrine, šviečiamąją, edukacine veiklomis. Turizmo sritis taip pat yra aktuali. Vis daugiau žmonių renkasi poilsį gamtoje, atokiau nuo miesto šurmulio, o šis kraštas tam puikiai tinka. Kazlų Rūda miesto svečiams siūlo ne tik turiningą laiko praleidimą, bet ir prabangą būti gamtoje.