Kazlų Rūdos geležinkelio stotis yra seniausias pastatas išlikęs Kazlų Rūdoje. Stotis pastatyta 1861 m. per 2 km nuo tuo metu buvusio Kazlų Rūdos kaimo, prie geležinkelio Lentvaris-Virbalis.
1859 m. rusai pradėjo tiesti geležinkelį iš Kauno į Kybartus. Darbininkams miško tankumyne buvo pastatyti lentiniai barakai. Remiantis rašytiniais šaltiniais, iki Pirmojo pasaulinio karo Kazlų Rūdoje be geležinkelio stoties pastato buvo apie 11 sodybų. Miesto augimas ir plėtra prasidėjo nuo 1923 m, kuomet Kazlų Rūdos geležinkelio stotis buvo sujungta su Marijampole, Kalvarija ir Alytumi, taip pat tais pačiais metais miestelio plėtrai buvo suformuota apie 300 atskirų žemės sklypų. Laikraštyje „Lietuva“ (1924 m. rugsėjo 24 d. P.5.) rašo, kad pirmadieniais ir ketvirtadieniais prie geležinkelio stoties vyko jomarkai – turgai, nors vieta nebuvo pati patogiausia, dėl mažos aikštės ir turgaus dienomis susidarančių kamščių.
Ketvirtajame dešimtmetyje Kazlų Rūda pasikeitė neatpažįstamai ir tapo neoficialiu Lietuvos kurortu, todėl to meto laikraščiuose galime rasti informaciją apie pasiruošimą atostogų sezonui „Geležinkelio stotis puošia savo aikštelę prieš dulkiną didžiąją gatvę, kurios medeliai vienoje pusėje apdėti velėna, o antroje nubalintais akmenėliais. Parko, vadinasi pušyno linkme, vasarnamiai vėdinami ir dažomi“ – „Lietuvos aidas“ (1936 m. gegužės 25 d. P.6.) Iš rašytinių šaltinių žinome, kad atostogauti į Kazlų Rūdą atvykdavo poilsiautojai iš Marijampolės, Virbalio, Vilkaviškio ir Kauno. Sakoma, kad kiekvieną sekmadienį į Kazlų Rūdą iš Kauno atvykdavo vienadieniai nuotykių ieškotojai. Megzdavo romantiškas pažintis, kvėpuodavo pušynais, grybaudavo, uogaudavo. Tuo metu savivaldybė perėmė ir pradėjo tvarkyti miesto parką, įrengė viešuosius tualetus, pastatė suoliukų. Hamakus poilsiautojams nuomodavo po penkis litus, o po tris litus imdavo už namų savininko vartelius išeinančius į parką – rašoma „Lietuvos Aide“ (1937 m. rugpjūčio 24 d. P.2.)
„Pasimatymai ar susitikimai buvo skiriami stoties perone. Vakarais šimtai žmonių sutikdavo ar palydėdavo kiekvieną traukinį. Perone vykdavo ne tik romantiškos pažintys, bet ir atsiskaitymai dėl senų nuoskaudų ar įžeidimų.“ (2020 m balandžio 8 d. internetinis laikraštis „Santaka“, „Garsi Kazlų Rūdos miestelio praeitis“ aut. Tomas Sušinskas). Šiuo metu senojoje Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje veikia miesto baras „Peronas“, kuris kaip ir ankstesniais laikais tampa miesto gyventojų ir jo svečių susitikimų ir pasimatymų vieta.
