Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Kazlų Rūda ir jos apylinkės neturi jokių žymesnių, visoje Lietuvoje garsių vietų. Tačiau, kai praleidi šiame krašte daugiau laiko – sąrašas prisipildo gana greitai.
Pradėti pažintį siūlome nuo Novaraisčio ornitologinio draustinio ir Novos upelio pradžios. Buvusiame durpyne – pelkynai, kuriuose gausu paukščių, įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą ir esančių Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąraše. Įspūdingiausia ši vieta vasaros pabaigoje ir visą rugsėjo-spalio mėnesį, kai čia būriuojasi gervės. Ant Novos upės ištakos gervės prieš išskrisdamos gieda giesmes bei šoka atsisveikinimo šokius. Tačiau ir vasarą draustinis bus puikus pirmasis sustojimas pažįstant Kazlų Rūdos apylinkes.
Važiuokite į Būdos kaimą, kurio muziejuje saugomi ne tik daiktai bet ir jų istorijos. Čia ne tik pasakojant supažindinama su senais amatais, bet ir galima juos išbandyti patiems. Austi, verpti, lyginti drobes, virves vyti, plunksnas plėšyti. Šie darbai nenuobodūs, nes pilni istorijų, sakmių, patarlių ir mįslių. O kur dar šokiai ir žaidimai. Visi lankytojai vaišinami arbata ir „kropeliais“. Kas tie kropeliai – kruopos, sausainiai, blynai, traškučiai? – sužinosite nuvykę.
Toliau keliaukite prie legendomis apipinto Višakio Rūdos šaltinėlio. Pasak vietinių šaltinėlis turi gydomųjų galių, padėjusių pasveikti ne vienam ligoniui, ir prie jo buvo apsireiškus Mergelė Marija. Čia įrengta koplytėlė su šv. Marijos statula, o Višakio šv. Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1883 m., yra vienas iš gražiausių medinių regiono pastatų. Nesvarbu, ar tikite stebuklais, bet juk ne veltui žmonės šią vietą geru žodžiu mini.
Raudonplynio kraštovaizdžio draustinyje yra ir aukščiausia rajono vieta – Giriakalnis. Kito tokio kraštovaizdžio Kazlų Rūdos girioje nėra. Reljefas čia išraižytas žemyninių kopų. Einant per pušynėlį, gali pasirodyti, kad esi kažkur prie jūros. Tarp samanų ir smėlio takų rasite išlikusį geodezinis ženklą, statytą dar 1924 metais ir žymintį Lietuvos didžiosios tranguliacijos koordinačių susikirtimo vietą. Girios glūdumoje pastatyta slapta sovietinių desantininkų vadavietė – bunkeris ir „Brežnevo vila“, skirta karininkų poilsiui. Dabar šią vietą naujam gyvenimui prikelia nauji šeimininkai.
Kitas sustojimas – Kazlų Rūda, kurią garsina talentingi tautodailininkai. Mieste ir jo apylinkėse gausu medinių koplytstulpių ir medžio skulptūrų. Miesto skverą puošia drožiniai, kuriuos pastatė pleneruose dalyvavę menininkai. Skvero centre stovi didžiausia skulptūra, kurią sudaro trys deivės – teisingumo, meno ir kultūros bei miesto globėja ir išdrožinėti pasakų personažai. Tačiau Kazlų Rūdoje galima ne tik žiūrėti, bet ir judėti. Virvių parke įrengtos keturios trasos, viena vaikams ir trys suaugusiems. Parke iš viso yra 59 užduotys, bendras trasų ilgis siekia 1035 metrus. O jei judesio nepakaks – Bebruliškėse veikia „Wakefield Kazlų Rūda“ parkas.
Nuo fizinės veiklos pavargę dar galėsite apžiūrėti Antanavo senajame parke esančią įdomią koplyčią. Ją pastatė Chrapovickų šeima ir įrengė čia giminės panteoną. Koplyčia yra medinė, šešiakampė, su dviem zakristijom. Tai unikalus sakralinės architektūros paminklas. Išlikę parko medžiai, o dvaro rūmuose įsikūręs Antanavo medicinos punktas ir kultūros namai.
Šis vienos dienos maršrutas atspindi rajono įvairovę, tačiau Kazlų Rūdą galima rinktis ir teminei pažinčiai. Apie karinį, velo arba tarpukario turizmą skaitykite kitame pranešime.
