Pereiti prie turinio
Į pradžios puslapį
Pėsčiomis

Laikmečių kelionė karališkųjų geležinkelių keliu

Tipas
Pėsčiomis

Ar žinojote, kad tarpukario Lietuvoje Kazlų Rūda buvo tikras nuotykių ieškotojų ir romantiškų pasimatymų kurortas? Kviečiame jus į pėsčiųjų žygį laiku, kuris leis vėl pajusti senojo miesto dvasią, išgirsti nepaprastus čia gyvenusių žmonių likimus ir atrasti įdomius šio miesto pastatus.

Šis pėsčiųjų maršrutas gimė įgyvendinant tarptautinį projektą kartu su partneriais iš Lenkijos (Olecko miesto). Keliaudami gatvėmis, prie maršruto objektų rasite specialias informacines lenteles su QR kodais. Nuskaitykite juos savo telefonu ir išvysite ne tik istorinius faktus, bet ir pastatų nuotraukas bei unikalius vaikų piešinius, kuriais mokiniai jautriai atkūrė praeities vaizdus.

Informacija apie maršrutą:

  • Pažintinis maršrutas pėščiomis.
  • Tinka šeimoms, istorijos gerbėjams, individualiems keliautojams ir miesto svečiams.
  • Nuskaitykite QR kodus ant informacinių lentelių prie objektų ir susipažinkite su istorine medžiaga bei vizualizacijomis trimis kalbomis.

Trasa

Lankytini taškai

Žemėlapis įkeliamas iš OpenStreetMap

Paspaudus bus užklaustas išorinis žemėlapių serveris.

  1. 1

    Tumosų namas

    Šis elegantiškas gyvenamasis namas iškilo tarpukariu ir buvo pastatytas pagal vokiečių architekto projektą. Jis išsiskyrė didžiuliu žemės sklypu ir nuostabiu, kruopščiai puoselėjamu sodu.

    Čia gyveno žinomo miškininko Martyno Tumoso ir jo žmonos Marijonos šeima. M. Tumosas paliko ryškų pėdsaką Jūrės miškų urėdijos ir vietos miškininkystės istorijoje.

    Vytauto g. 40, Kazlų Rūda

  2. 2

    Knygynas

    Tai objektas, kuris šiandien gyvas tik vietinių atmintyje. Pradžioje čia stovėjo išskirtinės architektūros pastatas – žydams priklausęs garsusis Plaušinio restoranas, kuriame vyrai skanaudavo pjausnius bei šnicelius.

    Vėliau pastatas atgimė kaip jaukus miesto knygynas. Pirmajame aukšte gyventojai ieškodavo enciklopedijų ar vaikiškų pasakų, o antrajame aukšte gyveno žmonės.

    Vasario 16-osios g. 2

  3. 3

    Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

    Tai vienas seniausių pastatų mieste, pastatytas dar 1861 metais, kai pro čia nusidriekė strateginė geležinkelio atšaka, sujungusi miestą su Berlynu, Paryžiumi ar Londonu.

    Tarpukariu stoties peronas sekmadieniais virsdavo susibūrimų vieta. Čia atvykdavo poilsiautojai iš Kauno, Virbalio ar Marijampolės. Perone vykdavo romantiški pasimatymai, buvo mezgamos pažintys, o kartais – sprendžiamos senos nuoskaudos.

    V. Borisevičiaus 3A, Kazlų Rūda

  4. 4

    Geležinkeliečių mokykla

    Šis pastatas turi neįtikėtiną kelionės istoriją – 1910–1911 m. carinė valdžia dalimis atvežė senąjį Vilkaviškio geležinkelio stoties pastatą į Kazlų Rūdą, kad čia įkurtų pirmąją dviklase geležinkeliečių mokyklą.

    1913 m. čia įrengtame bendrabutyje jau gyveno 60 vaikų. Vėliau pastate virė aktyvus gyvenimas: čia veikė policijos nuovada, paštas, o antrajame aukšte – pradinė mokykla.

    V. Borisevičiaus g. 1, Kazlų Rūda

  5. 5

    Magdelenos ir Benjamino Gudaičių namas

    Šis didelis, išskirtinio dizaino dviejų dalių namas buvo pastatytas maždaug 1932–1937 m., jame įsikūrė miškininkas Benjaminas Gudaitis su žmona Magdalena.

    Magdalena Štrimaitytė-Gudaitė (vietinių meiliai vadinta tiesiog Magdele) buvo viena spalvingiausių Kazlų Rūdos asmenybių. Nuo vaikystės neįgali ir vežimėliu judėjusi moteris turėjo savitą, paslaptingą išvaizdą ir buvo garsi viso krašto žolininkė. Ji specializavosi rinkdama miškinę sidabražolę, kurią pati vadino „vėžiukais“, ir ja gydė žmones.

    V. Borisevičiaus g. 10