Bagotai Cibai – vieneri!

Mūsų Bagotai Cibai – vieneri! Sveikiname, džiaugiamės ir smalsiai klausiame – tai kaip tie žaibu pralėkę metai, kuo gyvena ir ką planuoja turtingosios Kazlų Rūdos miškų ožkytės.

Kokie buvo pirmieji Bagotos Cibos metai? Kokių iššūkių sulaukėte?

Pirmieji mūsų vaikščiojimo su ožkomis mišku metai buvo stebėjimo ir ieškojimo laikas. Žygius su ožkomis pradėjome keliaujant žemyninių kopų masyvais ir užkopiant ant aukščiausios Kazlų Rūdoje apylinkių vietos – Gairiakalnio, vėliau ieškojome ir kitų pasivaikščiojimo vietų, taip pas mus atsirado pamiršti ir storu samanų sluoksniu apaugę šio kaimo miško takai. Per šį žygiavimo laikotarpį išbandėme ir atradome ne tik skirtingus miško maršrutus, bet ir pasirinkome priimtiniausius atstumus.

Ar bėgant pirmiesiems metams keitėsi veiklos vizija? Viską taip ir įsivaizdavote?

Pradėdami šiuos pasivaikščiojimus su ožkomis negalvojome kokie jie turi būti, darėme tai, kas mums patiems tuo metu patiko ir vis dar iki šiol atsižvelgiame ne tik į atvykstančiųjų poreikius, bet ir į savo norus, savo ožkas. Veiklos vizija atsirado truputį vėliau, pamatėme, kad norime ne tik supažindinti atvykusius svečius su ožkomis, bet ir bent minimaliai prisidėti prie gamtos pažinimo, atkreipti žmonių dėmesį į miške sutinkamus grybus, uogas, medžius. Mūsų pasivaikščiojimas su ožkomis išauga ne tik į žmogaus ir gyvūno draugiškų santykių atsiradimą šioje netradicinėje vietoje – miške, bet ir į mėlynėmis nuspalvintus delnus ir į grybų paieškas.

Kaip visų metų projektus priėmė ožkytės? Ar jų jūsų gretose padaugėjo?

Žygius pradėjome su trimis ožkytėmis, su jomis vaikščioti miškais pradėjome dar tuomet, kai šias ant rankų galėjome išlaikyti, dabar šios ne tik, kad suaugo, bet ir puikios žmogaus kompanionės pasidarė. Jos miške smalsios ir gan greitos, niekuomet neatsilieka, eina visuomet priekyje. Šios mūsų vyresnėlės yra miškų Vokietijos Tiuringijos ožkos, stačiomis ausytėmis, visos trys beveik identiškos, tarsi trynukės, neįgudusiam nėra lengva pamatyti jų skirtumus, todėl labai norėjosi paįvairinti žygeivių gretas ir taip pas mus atsirado dar keletas ožkyčių jau ilgesnėmis ausytėmis, įvairesnių spalvų, šiuo metu turime septynias mišku vaikščiojančias ožkas.

Kokie artimiausi planai? Gal laukti naujienų – naujų maršrutų žygiams ar edukacijų? Matome, kad tradicija tampa Kalėdiniai susitikimai su Nykštuku miške. Kokius dar tradicinius renginius siūlysite savo gerbėjams?

Artimiausiu metu planuojame pasiūlyti maršrutą ir Kazlų Rūdos miesto svečiams, kurie čia atvyksta traukiniu. Organizuosime pasivaikščiojimą su ožkomis pačiame mieste t.y. rekreaciniame miško take. Manome, kad, tai patogus sprendimas norintiems pasidaryti kelionę traukiniu ir turėti įsimintiną visos dienos ekskursiją Kazlų Rūdos mieste.

Taip, nykštukas jau antri metai ruošiasi artėjančiam Šv. Kalėdų laukimui ir nekantrauja, kada galės susitikti su atvykstančiais svečiais, drauge žaisti smagius žaidimus, žygiuoti su ožkomis mišku, degustuoti dar vasarą pripildytus uogomis stiklainius, ragauti ant laužo iškeptus blynus. Tikime, kad šis nuotaikingas susitikimas su nykštuku ir mažaisiais „elniais“ stebuklingame Agurkiškės miške taps šventiška tradicija ne tik mums, bet ir atvykstančioms šeimoms, vaikų klasėms ir visiems kitiems tikintiems stebuklais.

Naujų renginių nesame numatę, bet su mobilaus ūkio ožkytėmis vykstame į kitų organizuojamas šventes.

Bagota Ciba tapo vienu iš labiausiai mėgstamų lėtojo turizmo pramogų Kazlų Rūdoje. Ar galite išskirti, koks yra jūsų lankytojas? Kas dažniausiai nori susitikti su jūsų ožkytėmis?

Pavasario ir rudens laikotarpiu pastebim, jog mokytojos rūpinasi savo auklėtinių aktyviu laisvalaikiu ir atsiveža savo klases į šią gyvą edukacinę pamoką, kurios metu paliečiam daug įvairių temų, vasaros metu mūsų paslaugą renkasi stovyklų organizatoriai ir visuomet neatsižvelgiant į metų sezoniškumą mūsų dažnas lankytojas yra šeimos ir jau daug visko matę, bet su ožka miške vis dar niekada nevaikščioję brandaus amžiaus žmonės. Mūsų lankytojai yra žingeidūs ir mėgstantys laisvalaikį leisti aktyviai, naujų dar neatrastų pojūčių ieškotojai.

Kaip paminėjote pirmajį gimtadienį?

Per darbų sūkurį net nepastebėjome, kaip atėjo pirmųjų mūsų veiklos metų diena, kuomet pradėjome žygiuoti Kazlų Rūdos giria, tad ir ypatingos šventės neturėjome, bet kaip įprasta žygis vyko, pasivaišinome karšta arbata ir pilna lėkšte gardžių blynų su mėlynių uogiene.

Ko palinkėtumėte Bagotai Cibai gimtadienio proga?

Jau mūsų pats pavadinimas yra kaip palinkėjimas, tai pakartosime jį.

Bagota reiškia turtinga, o ciba – tai ožka, linkime, kad mūsų ožkytės būtų turtingos dėmesiu, paglostymais, apsikabinimais, pilnu kluonu šieno ir nesibaigiančiomis daržovėmis, o visą mūsų veiklą lydėtų gražūs žodžiai ir originalios idėjos.