Nors knygyno jau nebėra, žmonių atmintyje jis gyvas ir keliantis daug gražių prisiminimų bei laikomas vienu įsimintiniausių medinių pastatų Kazlų Rūdos mieste. Istorija pasakoja, kad buvusio knygyno vietoje dar anksčiau buvo Plaušinio restoranas – vienas iš keturių tuo metu veikusių Kazlų Rūdoje. Be Plaušinio restorano, dar dirbo Lurjė viešbučio, Štreimikio restoranai bei Vyšniausko name Vytauto gatvėje įsikūręs restoranas. Lankytojus aptarnaudavo vyrai, nes ir lankėsi daugiausiai tik vyrai, o pateikiami buvo kotletai, bifšteksai, šniceliai, dešra su įvairiais priedais. Knygyno pastatas tuo metu priklausė žydams ir pasižymėjo būdinga architektūra – įėjimas buvo kampu, kad srautai iš abiejų gatvių būtų nukreipiami vienodai.
Vėliau pastate įsikūręs knygynas užėmė pirmąjį namo aukštą, o antrajame gyveno žmonės. Knygyno erdvėje buvo dvi patalpos – sandėliukas ir salė su lentynomis, kuriose knygos būdavo surūšiuotos pagal žanrus. Prekiauta įvairia literatūra, vaikiškomis knygomis, žodynais bei enciklopedijomis. Atvykus naujai knygų siuntai, eilė norinčių jų įsigyti nusidriekdavo per nemažą dalį Vytauto gatvės, o atkakliausi laukti knygų ateidavo nuo 6 val. ryto. Be knygų, dar buvo galima čia įsigyti ir mokyklinių prekių, loterijos bilietų bei gėlių, kurios čia atkeliaudavo iš medelyno. Moters dienos proga gėlių prekyba vykdavusi labai aktyviai ir knygyno durys net neužsiverdavo nuo vyrų pirkėjų.
1997 metų žiemą užsidegė knygyno antrame aukšte esantis butas. Nors ugnis buvo užgesinta greitai ir sėkmingai, knygyno veikla sustojo ir jis galiausiai buvo uždarytas. Tuo metu knygyną valdžiusi įstaiga nusprendė, kad knygynas nuostolingas, kadangi žmonėms nebe toks aktualus, o ir konkurencijos atsirado dėl bibliotekos – joje taip pat buvo galima įsigyti knygų. Dar vėliau pastatas buvo privatizuotas ir galiausiai nugriautas.
