Ko gero kiekvienas žmogus yra bent kartą pagalvojęs, kad norėtų nukeliauti į praeitį ir patirti, koks tada buvo gyvenimas. Vieni persikeltų į senovės Egiptą pasižiūrėti, kaip statomos piramidės, kiti apsilankytų senosiose romėniškose pirtyse, Versalio rūmų puotose ar bekraštėmis prerijomis lėktų ant laukinių mustangų kartu su senaisiais amerikiečiais. Na, o jei įdomi ne tokia tolima praeitis, galima išbandyti laiko mašiną čia pat Lietuvoje ir nukeliauti į miestelį su įdomias istorijas pasakojančiu pavadinimu – Kazlų Rūda.
Istorijos atradimai
Miestelio pradžią ir pusę pavadinimo atnešė bajorų šeima iš Mozūrijos krašto dar XVIII amžiaus pabaigoje – Kazlai. O štai antroji pavadinimo dalis mums primena, kad lietuviškose pelkėse ne tik mitologinės būtybės gyveno, bet ir geležies rūdos būta. Geležies dirbtuvės, vadinamosios rudnios, išsibarstė po apylinkes, o kalviai ir jų dirbiniai garsino Kazlų Rūdą visame Sūduvos krašte ir toliau. Šią garbingą istoriją įamžina miesto parke pastatytos medinės skulptūros su šešiais Kazlų broliais. O Kazlų Rūdos pažintiniame miško take rasite atkurtą senovinę geležies lydymo gamyklėlę.
Na, bet jei įjungtume laiko mašiną, tai Kazlų Rūdoje ko gero persikeltume į tarpukarį, kai miestelis tapo nors ir neoficialiu, bet mėgstamu krašto kurortu. Kiekvieną sekmadienį į Kazlų Rūdą iš Kauno atvykdavo vienadieniai nuotykių ieškotojai. Megzdavo romantiškas pažintis, kvėpuodavo pušynais, grybaudavo, uogaudavo. Kaune sklido kalbos, kad Kazlų Rūdoje vėžių ir žuvų yra kaip šieno. Visame pušyne kabėdavo hamakai ir grodavo orkestras, o ilgiau pasilikti norintiems vasarotojams buvo pastatyti specialūs pensionai. O kas jei dabar išliptumėte iš traukinio (arba pastatę automobilį aikštelėje), praeitumėte pro senąsias medines vilas ir išvystumėte tarpukario elementus – senovinius automobilius ir krautuves, to meto madingais drabužiais pasipuošusias damas ir jų kavalierius?
Tikriausiai jau kišenėje ieškosite savo mobilaus telefono, kad galėtumėte padaryti kelias sustingusio istorinio laiko nuotraukas, o jei Kazlų Rūda mes jums iššūkį apsilankymo metu atsisakyti visų šiuolaikinių išmaniųjų technologijų? Ar neatsibodo priklausomybė nuo jų, ar ne smagu bus iš tiesų perkelti save laiko mašina ir prisiminti, kaip pasimėgauti akimirka nefiksuojant jos? Kazlų Rūda kviečia patirti „lėtąjį keliavimą“ ir jo įspūdžius gerai išsaugoti atmintyje.
Girių atradimai
Kazlų Rūdą iš visų pusių supa viena didžiausių Lietuvos girių, kuri 1863 metais buvo tapusi sukilėlių prieglobsčiu, o pokario laikotarpiu – namais partizaninio judėjimo dalyviams. Apylinkėse aktyviai veikė Tauro apygarda, o viena žymiausių vietų – Aleksandro Grybino-Fausto bunkeris – vadavietė. Vietiniai girininkai pasakoja, kad buvusių bunkerių šiuose miškuose ant rankų pirštų nesuskaičiuosi. Kai kurie iš jų visiškai atkurti, kiti, kaip ir daugelis kautynių ar žūties vietų, liko nežinioje. Bet pasipriešinimo dvasia šiame krašte vis dar tvyro. Tą paliudys ilgesingi kryžiai, atminimo akmenys ar žvakeles prie jų degantys gyventojai.
Dar vienas įdomus Kazlų Rūdos karinio turizmo objektas yra girios glūdumoje pastatyta slapta sovietinių desantininkų vadavietė – bunkeris ir „Brežnevo vila“, skirta karininkų poilsiui. Šią vietą naujam gyvenimui prikelia nauji šeimininkai.
Na ir koks būtų apsilankymas girioje be mėgavimosi buvimu joje. Japonai sukūrė visą mokslo tyrimais pagrįstą miško maudynių metodiką ir sako: pasivaikščiojimas miške mažina kraujo spaudimą ir streso pojūtį, gerėja nuotaika bei gebėjimas susikaupti, išnyksta nerimas, grįžta gilus miegas. Kazlų Rūdos girių medžiai, pažintiniai ir dviračių takai tam pritaria bei kviečia įsitikinti.
