Turas per Lietuvą – (ne) Ryšyje

(ne)Ryšyje.
Mes visada ieškome ryšio ir jei kažkas be jo, mes atsitraukiame.
Atsitraukdami, mes nutraukiame ryšį ir prarandame galimybę keisti tai, kame mums ryšio pasirodė per mažai.
O jo iš tiesų buvo per mažai, ar čia mumyse pritrūko gebėjimo tą ryšį pilnai patirti?
Žinau, kad tai skamba juokingai, bet ne kartą esu patyręs, jog anapus baimės, slypi didžiuliai lobiai ir jog baimės iššūkis yra lyg alkis prieš vakarienę, kuris pastiprina maisto skonį.
Lygiai tas pats ir su baime siekti savo tikslų, svajonių, keisti darbą, keisti gyvenimo stilių – už visų šių baimių, slepiasi naujasis „AŠ“, kurio taip ilgisi mūsų siela.
Iš kur tas keistas ir paralyžiuojantis neįgalumas siekti to, kas rodosi vos per ištiestos rankos atstumą ir tuo pačiu, jaučiais lyg už begalybės šviesmečių?
Tai mūsų sėkmės baimė, savikritika, savivertės nebuvimas ir visa ši tirada turi kilmę ir galimybę tęsti savo egzistenciją, ypač kai mes kas dieną ją maitiname energija, skirta mūsų talentų vystymui ir kai vakare jaučiamės tušti, mūsų geriausios savybės netenka galimybės skleisti savo žiedus.
Šis susitikimas turi mistikos prieskonį ir tuo pačiu, viskas daug paprasčiau, nei atrodo.
Kai žmonės nusiima kaukes, arba bent jau išdrįsta parodyti, jog jas dėvi, nutinka labai gražūs atsiskleidimai, panašūs į knygos nesunumeruotų puslapių sklaidą.
Naujųjų metų šventėse, žmonės tikisi pokyčių ir linki vieni kitiems laimės.
O kas ta laimė?
Kokia jos forma yra tinkamiausia TAU?
Susitinkame atsakyti į šiuos klausymus, kurių kai kurie atsakymai bus tyla ir ašaros tėkmė, atsakantys garsiau nei žodžiai.
Norint naujovių ateinančiuose metuose, mes turime juos pasitikti pasikeitę, pasiruošę tęsti kas esame, o ne įžengiant į juos be aiškaus tikslo ir krypties.
Bus stipru.
Bus nepamirštama.
Žinau, jog norisi žinoti daugiau, bet ne viską galima suvokti žodžiais.
Pokyčiai nesivaiko žmonių.
Jei atėjo laikas pokyčiams, ateisi pats jų pasitikti.
Renginio miestai ir laikas (bus pildoma):