Su Egle Jonaityte susipažinome dar visai neseniai ir apsidžiaugėme, kad ji kuriasi Kazlų Rūdos savivaldybėje kartu su šeima. Eglė žada vietos žmones ir atvykstančius nustebinti įdomiomis edukacijomis bei veiklomis susijusiomis su augalais ir kvapais. Gražios mūsų naujos draugystės startas įvyko ir visą praeitos gegužės mėnesį Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro lankytojus džiugino ypatinga paroda – Eglės kurta kvapų misterija. Centro svečiai galėjo ne tik pamatyti 21 augalo tapybines interpretacijas, bet ir sužinoti, ką kiekvienas iš jų reiškia ir kokią žinutę siunčia. Be to, Eglė buvo paruošusi ir buteliukus su kvapais, kurie leido dar labiau pažinti ir pajusti kiekvieno augalo išskirtinumą. Misterija, susidedanti iš 21 paveikslo, 21 kortelės rinkinio, knygos ir 21 kvapo sulaukė begalės gražių atsiliepimų, todėl nusprendėme Eglei užduoti 21 klausimą ir padėti atskleisti šio gražaus jos projekto širdį.
Egle, kodėl 21 kvapas, 21 paveikslas?
Eglė: 21 – tai transformacijos skaičius. Jei kažką darome 21 dieną, tai virsta įpročiu. O įpročiai formuoja mūsų gyvenimo kokybę. Mano intencija buvo aprašyti, nutapyti 21 kvapą, kad jie padėtų mums ugdytis savistabą, išjautimą kiekvieno savo jausmo. Tai kaip įrankis kasdienei praktikai per kvapus. Skaičių magija nuostabi ir ji veikia.
Jūsų paroda iš tiesų visus sužavėjo idėja sujungti kvapus, kortas, aprašymus ir paveikslus. Kaip gimė tokia mintis, kad tapybos darbai turi interaktyviai įtraukti lankytoją?
Eglė: Išties viskas susidėliojo organiškai. Neplanavau ir nesugalvojau to iš anksto. Žingsnis po žingsnio viskas gavosi spontaniškai.
Kokiais kriterijais vadovavotės atrinkdama kvapus parodai?
Eglė: Atrinkau labiausiai reikalingus – tokius, kuriuos kiekvienas gali įsigyti ir turėti savo meditacijų vaistinėlėje ir keletą retesnių, bet labai stiprių kvapų, energetiškai stiprių augalų – kad plėstume savo akiratį ir vis atrastume kažką naujo.
Kaip vyko pats tapymo procesas – ar su kiekvienam kvapui skyrėt laiko, ieškojot spalvų, ar gal natūraliai spalvos liejosi padiktuotos paties kvapo ar augalo išvaizdos?
Eglė: Kai pradėjau įgyvendinti šitą idėją, net neįsivaizdavau kaip ką darysiu, tiesiog nusipirkau 21 vienodo dydžio drobę ir dažų. Pirmieji paveikslai – Citrina, Kadagys – šiek tiek primena augalo formas, atkartoja augalo spalvas, tačiau tai, kas vyko po to, sukėlė tikrą sumaištį galvoje. Atrodė, kad darau visišką nesąmonę ir tie paveikslai net negražūs. Tačiau nustūmiau šį ego terorą į šalį ir tiesiog tapiau. Uodžiau kvapą ir leidau vykti viskam. Tapiau rankomis, teptukais, pagaliukais ir spalvos pačios liejosi, taškėsi, maišėsi. Vyko procesas, kurį atliko mano rankos, bet pasidavusios kažkokiai nežemiškai tėkmei.
Nemažai jūsų darbuose potėpių sugulė ratu drobėse, kiti persipynė su ornamentais – ar tai irgi atėjo nesąmoningai, ar potėpių kryptis turi simboliką?
Eglė: Šiuose darbuose proto labai mažai, užtat daug širdies ir tėkmės. Formos gimė, tokios, kokį matau kvapą, jei jis būtų forma. Taip kaip jis sklinda į mane ar į erdvę.
Kokiam žmogui skiriate savo kortų ir knygelės rinkinį? Kokius klausimus jis sau turėtų ar galėtų užduoti?
Eglė: Negaliu atsakyti. Tiesiog paleidau kūrinį į pasaulį, ką jis patrauks, tam ir skirtas. Jei ieškote laisvės savo viduje, laisvės būti savimi, išreikšti save autentiškai, tuomet ji gali tapti įkvėpimu.
Ar tikite, kad augalai gali būti pranašiški ir jų simboliai ar vaizdai turi ypatingą reikšmę žmogaus gyvenime?
Eglė: Augalai neatsiejama mūsų tikrovės dalis. Pažvelgus į mūsų protėvių Baltų kultūrą, įsigilinus į liaudies dainas, pamatysime, kad jose užkoduoti netgi receptai. Jaučiu, kad tai, ką užkodavo mūsų protėviai yra aukščiausia alchemijos forma, kai visas gyvenimas yra ir ritualas, ir menas, ir medicina. Tad nepamirškime, kad esame ne Gamtos dalis, o esame pati Gamta ir kol nesielgsime su jos kūnu – žeme, augalais ir visu kuo sakraliai, tol nepajusime ryšio ir vienovės, tol jausimės atskiri ne tik nuo pasaulio ir kitų, bet ir nuo savęs.
Kokius ritualus su augalais, kvapais mėgstate jūs pati?
Eglė: Mėgstu gerti rasą ir lietų iš rožių žiedų. Rišu žolelių smilkalus, renku žoles arbatoms. Mano svajonė ir siekiamybė ritualus paversti ne mistifikuotais ir paslaptim apgaubtais dalykais, o tiesiog sakraliu gyvenimo būdu, kai į viską žiūrime su pagarba, meile. Renkame augalus, valgome dėkodami žemei, atsibudę žemę pabučiuojame, gėlėms nusišypsome, visur kuriame grožį, stengiamės ne dėl įvertinimo, o dėl savo ir aplinkinių džiaugsmo.
Ar yra kvapų ir ritualų su jais, kurie jau neatsiejami nuo jūsų kasdieninės rutinos?
Eglė: Ties šiuo klausimu akimirkai sustojau. Ar yra pas mane gyvenime rutina? Ir iškilo tokia įžvalga, kad rutina tampa tik ne visai teigiami ar sveiki dalykai. Vienintelė rutina – ryto kava. Visa kita vyksta spontaniškai. Gyvenimas vis labiau artėja prie gamtos ir vis dažniau matau save sukišusią rankas į žemę, sodinančią rožes, žoleles, daržoves, medžius, uostančią miško keliuko smėlį ir bundančius pumpurus, nei prie parfumerinių vargonų žaidžiančią su jau užrakintais kvapais.
Kaip botanika atsirado jūsų gyvenime?
Eglė: Augalai, natūralumas visada traukė. Dabar taip tai įaugę, kad rodos kitaip ir negali būti. Augalai neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Tai mūsų draugai, mūsų maistas ne tik kūnui, bet ir dvasiai. Juk pro kvepiančius ir žydinčius alyvų krūmus, jazminus ar liepas sunku praeiti nesižavint, neįkvepiant, neužsisvajojant.
Kokią reikšmę jūsų kūryboje turi tapyba?
Eglė: Pradinėse lankiau dailės mokyklą. Sekėsi gan gerai. Visada girdžiu, kad turiu daug talentų. Pati gal to nepripažįstu, bet vis išbandau kažką naujo. Galbūt profesionaliems menininkams mano darbai tik drobės gadinimas, bet niekada niekur nesiekiu tapti profesionali. Profesionalumas nužudo kūrybiškumą ir mėgavimąsi procesu. Tapyba man dar viena išraiška, savirealizacijos būdas.
Kaip pati save dažniausiai pristatote – botanike ar menininke? Ar botanike-menininke?
Eglė: Tos etiketės… Net nežinau. Jei būčiau Taro korta, būčiau O – Kvailys. Visada naivi, su spalvotais rūbais ir balta rože – atvira širdim, pasiruošusi naujiems nuotykiams. Jei būčiau daina – būčiau Pink Floyd High Hopes ar kitas psichodelinio roko kūrinys. Jei galėčiau sutuokti praeities menininkus – tai būtų Frida ir Salvadoras Dali, bet jie kalbėtų Witmano eilėmis ir retkarčiais virstų Boni ir Klaidu. Aš nežinau kas esu, esu kultūros, sociumo ir dar dievai žino ko, kratinys šitoj žemėj. Nieko neatmetu ir nepriimu. Pati su nuostaba kasryt stebiu ką nuveiksiu, kas nutiks. Turbūt mes visi esam labiau veiksmažodžiai nei daiktavardžiai. O tiesa kažkur tarpe.
Jūs kuriate ir asmeninius kvepalus – papasakokite, koks tai procesas? Ar kvepalų sudedamąsias dalis pasirenka pats užsakovas, ar parenkate jūsų pasiremdama kokiais nors kriterijais?
Eglė: Jei žmogus pateiktų apie save tokį aprašymą, kokį aš pateikiau į prieš tai buvusį klausimą, jau galėčiau jam sukurti. O dažniausiai užduodu asociacinius klausimus, kad pajusčiau kas tas žmogus šią akimirką, ko sau linki, kuo gyvena. Tuomet rankos pačios maišo kvapus, rašo formules. Seniau darydavau ir gyvas kūrybos sesijas su žmogumi asmeniškai.
Ar yra kvapų, kurie universalūs ir dažniausiai patinka visiems ar daugumai?
Eglė: Dažniausiai žmonėms patinka pažįstami kvapai ir tokie, su kuriais yra pozityvios asociacijos. Pavyzdžiui, citrusinių vaisių – patinka beveik visiems. O mažiau pažįstami retai kam patinka – pažinčiai ir naujų asociacijų sukūrimui prireikia šiek tiek laiko. Tai labai priklauso ir nuo to, kiek žmogus atviras, kiek naujo gali priimti, ar jis smalsus ar žingeidus.
Ką apie žmogų gali pasakyti jo pasirinktas kvapas?
Eglė: Ištisą istoriją!
Kvapai, kaip ir garsai, gali sukelti asociacijas, prisiminimus – ar yra kvapų, kurių vengiate dėl neigiamos asociacijos, ar tokiu atveju bandome perprogramuoti kvapą ir suteikti jam naują ryšį?
Eglė: Taip, kaip galime atgaivinti prisiminimus, taip galime kurti ir naujas asociacijas, mokytis, įsiminti informaciją kvapų pagalba. Atradau tai per savo praktiką, o po to perskaičiau mokslininkėje knygoje.
Augalai ir gydo, ir gali pražudyti. Ar atradote dar kokių augalų savybių, kurios jus nustebino ir kurių poveikis žmogui jums buvo atradimas?
Eglė: Nuo naudinga iki nuodinga tik viena raidė. Turbūt paprasčiausias ir nuostabiausiai veikiantis būdas yra augalais žavėtis. Žiūrėti, gėrėtis. Mūsų kūnai gydosi patys, o grožio impulsai visada padeda sveikatintis.
Kokius augalus pati auginate? Ar ieškote naujų augalų veislių ir rūšių?
Eglė: Šį pavasarį tikrai siautėjau sodindama. Kuriu apvalų vaistažolių, rožių ir daržovių daržą. Viskas viename. Pasodinome apie 12 rožių rūšių – visos kvapnios ir bus tinkamos hidrolatų distiliavimui. Pasodinau ir vaistažolių: melisų, įvairių rūšių mėtų, juozažolių, įvairių rūšių čiobrelių, katžolių, šalavijų, kraujažolių, peletrūnų, monardų, levandų, pelynų… Šis darželis bus daugiametis, tvarus, paremtas gamtine žemdirbyste. Svajoju kaip pasikviesiu draugus ir eisim susirinkti arbatos į edukacinį, meditacinį, aromaterapinį daržą.
Kuris procesas jums pačiai smagiausias – augalo suradimas, rinkimas, gal kvapų išgavimas ar jau pritaikymas viename iš procesų, pvz, kvepalų gamyboje?
Eglė: Visi etapai yra gražūs. Man labiausiai patinka įvairovė. Kai užsinoriu monotonijos imu vąšelį ir neriu vaikams kepures. O gyvenimas su augalais visada pilnas nuostabos, visada įdomus. Jei jau kalbėti grynai apie kūrybinį procesą, tuomet man patinka kurti kvepalus, kai jau viskas išrikiuota ant stalo. Kai turiu didelį pasirinkimą kvapų ir aistringą idėją, tuomet, atrodo, prisiliečiu prie dieviškumo. Beje, 99% kvapų pas mane atkeliauja iš Italijos ir Prancūzijos tiekėjų, tad šioje dalyje romantikos mažai – eterinių aliejų pati nedistiliuoju.
Ar yra toks augalas, su kuriuo pačiai lengviausia tapatintis arba kuris yra artimas kažkuo?
Eglė: Žinoma Eglė – mirties arba transformacijos medis. Labai ryškus mūsų mitologijoje ir stiprus energetiškai. Sugeriantis negatyvą, apvalantis. Kartais pagalvoju, kad nelengva nuolat filtruoti ir jausti aplinką. Bet be šito įgimto jautrumo, turbūt nepastebėčiau ir viso gyvenimo grožio, visos tos šventės aplik mus vykstančios kasdien. Eglė – tai ir Kalėdos, ir Žalčio žmona. Ir jaukumas ir pirmapradė moters samprata.
Pabaigai smagiai – prisiminiau vieną iš personažų „Batman“ filme – Nuodingąją gebenę. Jos galia buvo nunuodyti bučiniu. Jei galėtumėt rinktis, kokią augalų supergalią pasiimtumėte?
Eglė: Mane labai žavi tai, kad augalai yra be galo kantrūs. Jie nejuda niekur. Jie yra. Stebi ir siekia šviesos. O mes, žmonės pilni supergalių, tik pasidžiaukime jomis, naudokime. Nepasiduokite ego ir proto terorui, kai norite kažką padaryti, įgyvendinti, imkit ir darykit. Neklausykit to balso, kuris svarsto už ir prieš. Tegu gyvenimas būna nuotykis, o ne stabili kančia. To ir linkiu visiems. Naudotis savo supergaliomis! Mylėkite kaip augalai – kaip gėlės, kurios nenusisuka praeinant neva blogam žmogui ar melagiui, ar negarbingam… Jos kaip saulė šviečia visiems. Taip ir mes visi mokykimės mylėti.
