fbpx

Ką pamatyti Kazlų Rūdoje?

Mėnulio parkas

Visai prieš pat Naujus 2023 metus parke, įsikūrusiame pačiame Kazlų Rūdos miesto centre, greta stadiono nusileido MĖNULIS! 450 kg sveriantis nerūdijančio poliruoto plieno mėnulis kviečia nusifotografuoti ir turėti dalelę Kazlų Rūdos atsiminimui. Šiltuoju metų sezonu poilsiauti į parką kviečia ne tik miesto fontanas, bet ir iš gamtinių medžiagų pagaminta edukacinė vaikų žaidimų aikštelė. Aktyviam laisvalaikiui čia įrengta tinklinio aikštelė.

Adresas: M. Valančiaus g., Kazlų Rūda (prie PC Maxima).

Viaduko galerija

Kazlų Rūdos viadukas virš traukinio bėgių 2022 metų vasarą tapo netikėta erdve menui. Metalinės plokštės, kurių abejose pusėse telpa po paveikslą, miestiečiams įprastą kasdieninio maršruto vietą pavertė galerija. Dabar čia nuolat galima pamatyti 12 paveikslų ir besikeičiančiomis parodomis džiaugtis ištisus metus. Viadukas skirtingai atskleidžia eksponuojamus darbus dieną ir sutemus, kai apšvietimas virš eksponatų dar kitaip suformuoja erdvę.

Viaduką pasiekti galima nuo Borisevičiaus gatvės arba kitoje pusėje – nuo Esperanto gatvės.

Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

1861 m. buvo baigtas tiesti geležinkelis St. Peterburgas–Varšuva su atšaka į Kybartus (Virbalį). Kazlų Rūdoje pastatyta IV klasės geležinkelio stotis, garvežių depas. Keleiviams buvo pastatytas medinis stoties pastatas. Keleivių stoties funkcijoms pritaikius garvežių depą, senoji stotis buvo parduota.

 

Miesto skvero Kazlų legendos- medžio skulptūrų erdvė (Kazlų Rūdos sen.)

Broliai Stanislovas, Kazimieras, Boleslovas ir jaunėlis Jokūbas pakvies šalia prisėsti, atsikvėpti ir perskaityti unikalią istoriją apie Kazlų Rūdos vietovardžio
atsiradimą. Kazlų Rūdos miesto skvere tarp brolių išvysite ir
gražuolį stirniną, kurio raguose įsipynę šešios dangaus
žvaigždės – Kazlų Rūdos miesto herbo simboliai.

Spalvota muzikos siena

Kazlų Rūdos R.Žigaičio menų mokyklos kiemelį puošia spalvota siena, kuri įkvepia mokykloje besimokančius mažuosius menininkus ir kviečia užsukti norinčius čia įsiamžinti.

Vytauto g. 26, Kazlų Rūda

Nutapyta Kazlų Rūdos istorija

Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro kiemelyje atsiveria šviesių ir ryškių spalvų siena, kurioje pasakojama miesto istorijos dalis. Senų fotografijų fragmentai ir modernios spalvos sujungia Kazlų Rūdos praeitį ir dabartį akį traukiančiame piešinyje, prie kurio smagu įsiamžinti.

Adresas: Atgimimo g. 5, Kazlų Rūda

Akis atverianti siena prie savivaldybės

Kazlų Rūdos savivaldybės pastato pašonėje galima rasti meniškai nutapytą sieną, kurią R.Žigaičio menų mokyklos mokiniai bei mokytojai papuošė itin gražia žinute – „Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“ (A.de Sent-Egziuperi). Panaudoję ne tik dažus, bet ir keramikos bei medžio instaliacijas, kūrėjai paliko ypatingai jaukią vietą sustoti, susimastyti ir įsiamžinti.

Adresas: Atgimimo g.10, Kazlų Rūda.

Prezidento K.Griniaus ir signataro P.Dovydaičio skveras

Skveras įkurtas senosios Kazlų Rūdos turgavietės vietoje. Čia dar prieškaryje buvo pradėtas įrengti parkas. 2015 m. Bronislovas Algimantas Lelešius savo lėšomis finansavo paminklo Nepriklausomybės akto signatarui P. Dovydaičiui kūrimą.  2021 m. asociacija „Jaunoji Sūduva“ iniciavo idėją šiame skvere pastatyti paminklą Prezidentui Kaziui Griniui ir vykdė lėšų rinkimo akciją. Aktyvių kazlųrūdiečių dėka, paminklas Prezidentui buvo atidengtas 2021 m. rugsėjo mėn. miesto šventės metu.

Kazlų Rūdos Švč.Jėzaus širdies bažnyčia

Pirmoji bažnyčia Kazlų Rūdoje įrengta 1922 m. buvusioje geležinkelininkų mokykloje. 1923 m. nuspręsta pastatyti naują bažnyčią. Tam nupirkti trys buvę mediniai karo belaisvių barakai. Tais pačiais metais parapijai perduota buvusi Alytaus Saratovo kareivinių cerkvė. Iš jos rąstų 1924–1925 m. suręsta bažnyčia. 1925 m. lapkričio 8 d. naujojoje bažnyčioje laikytos pirmosios pamaldos. Iš Rusijos grąžintų varpų fondo Kazlų Rūdai buvo skirti du varpai.

Jūrės geležinkelio stotis

Stotis įsteigta 1915 m. Papilvio kaimelio vietoje, vėliau pervadinta Jūros (Jūrės) vardu. 1937 m. iškilo modernus konstruktyvizmo bruožų turintis mūrinis pastatas, tuomet vadintas keleivių namu. Stotis aptarnavo ne tik platųjį geležinkelį, bet ir siaurąjį geležinkelį, kuris ėjo iki Ežerėlio durpyno ir buvo naudojamas durpių perkrovimui. Stoties pastatas 2012 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Jūrės miestelio Pirmojo pasaulinio karo kapai

1915 m. pavasarį Jūrės miestelio apylinkėse susirėmė Vokietijos ir carinės Rusijos kariuomenės. Čia žuvusieji ir buvo palaidoti. Antras palaidojimo etapas buvo jau po Kauno tvirtovės užėmimo. Kapinėse kartu palaidoti tiek Vokietijos, tiek ir Rusijos kariai. 1916 m. Jūrėje buvo įsteigta karo belaisvių stovykla.

Griešių piliakalnis

Piliakalnis žinomas ir Rūdupio vardu. Tai vienintelis žinomas piliakalnis, esantis Kazlų Rūdos savivaldybėje. Jis datuojamas I tūkstantmečiu, įrengtas miške esančio ožnugario aukščiausioje vietoje. Aikštelė keturkampė, 50×11 m dydžio. Piliakalnis yra miško masyve, todėl apaugęs retomis pušimis.

 

Koordinatės: 54.72375118428651, 23.41607144018752

Ąžuolų Būdos Šv.Antano Paduviečio bažnyčia

1936 m. miškų ministerija paskyrė mišku apaugusį trikampį bažnyčiai pastatyti. Bažnyčia buvo statoma ten, kur ošė storos pušys ir eglės. Vyrai pjaudavo medžius, raudavo kelmus, o moterys basos eidavo rauti kelmų šaknų. 1937 m. bažnyčios statyba baigta, o 1938 m. įkurta parapija. Bažnyčia yra unikali savo neįprastomis proporcijomis. Pastato stogas yra du kartus aukštesnis už sienas, o priekinis, labai masyvus varpinės bokštas yra keturis kartus aukštesnis už sienas.

 

54.70847466677472, 23.53963006136712

Lietuvos prezidento K. Griniaus gimtinė

1994 metais skulptorius iš Marijampolės Kęstutis Balčiūnas iš balto gintaro iškalė paminklą Pasaulio tautų teisuolio, gydytojo, prezidento Kazio Griniaus atminimui.

Kazys Grinius 1866 m. gimė Selemos kaime. Iki 9 metų prezidentą mokino tėvai skaityti, skaičiuoti ir rašyti. Būdams 9 –erių metų pradėjo lankyti rusišką mokykla Marijampolėje. Jo vardu pavadinta Kazlų Rūdos miesto gimnazija, kurios kieme pastatytas stogastulpis.

Antanavo koplyčia

Ši koplyčia – vienintelė šešiakampė medinė koplyčia Lietuvoje.
Nors pati koplyčia yra katalikiška, tačiau jos architektūroje
galima rasti tiek rusiško, tiek žydiško paveldo bruožų. Legendos
pasakoja, kad čia 1863 metų sukilėliai slėpė savo ginklus, o
sukilimo štabas buvo įrengtas netoliese esančiame Antanavo dvare.

 


Kontaktai: Bagotosios g. 10, Antanavas, +370 620 10790

Plioplių kapinių koplyčia

Koplyčia pastatyta veikiančiose kapinėse. Ją 1937 m. pastatė vietos ūkininkas Antanas Žilinskas. Priešais koplyčią atskirai aptvertame sklypelyje įrengti jos fundatorių Vaišnių ir Žilinskų šeimų kapai. Koplyčia prižiūrima, įrengta. Joje vyksta kasmetinės Šv. Mišios už šio kaimo gyvuosius bei mirusiuosius. Šalia kapinių tvoros stūkso didelio kamieno „baublys“ su stogeliu – buvusi pušis.

 

Koordinatės:

54.71384149350754, 23.321925208903675

Bagotosios Šv.Antano Paduviečio bažnyčia

Bagotosios kaimo kapinėse nuo 1871 m. stovėjo medinė koplyčia. 1912 m. gautas leidimas koplyčią suremontuoti, tačiau be caro valdžios leidimo buvo pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Didysis altorius 1928 m. pagamintas meistro Vlado Čižausko dirbtuvėje Šiauliuose. Šoniniai altoriai buvo pagaminti meistro Adomo Karaliaus iš Suvalkų. Pagal senas tradicijas, šoninėse koplyčiose altoriai buvo nutapyti ant sienų. Panašių altorių Lietuvos XX a. pradžios bažnyčiose jau retai pasitaiko.

 

Šilo g. 41, Bagotoji, LT-6938.

 54.754614605746745, 23.348301464073533

Nemirų Š.Dvasios bažnyčia

Nemirų parapijos istorija prasidėjo 1942 m., kuomet Vilkaviškio Vyskupas leido ją steigti. Nors ir buvo II pasaulinio karo metai, 1943 m. pavasarį maldos namai iškilo kun. Alekso Labanausko pastangomis. Tų pačių metų rudenį pastatyti ir ūkiniai pastatai. Išlikusioje klėtelėje Būdos kaimo bendruomenė rengia edukacijas, vyksta renginiai. Nemirų bažnyčios varpinės žalvarinis varpas, išlietas 1683 m., yra respublikinės reikšmės dailės paminklas, saugomas Višakio Rūdos parapijos muziejuje.

 

Koordinatės:

54.806145124315314, 23.3138677

Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio gimtosios sodybos vieta (Dovydaitynė)

Pranas Dovydaitis gimė Runkiuose, 15-os vaikų šeimoje. Ši vieta vadinama Dovydaityne. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras Pirmininkas, enciklopedistas, maždaug 40-ties periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas. 2000 m. Popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė kankiniu. Paminėtini ir kiti įžymūs šios šeimos nariai – Vincas – savanoris, žuvęs kovose už Lietuvos Nepriklausomybę, Jonas – partizaninių kovų dalyvis, Jurgis – kraštotyrininkas ir tautosakos rinkėjas.

 

Koordinatės: 54.81221124776421, 23.512273969829778

Gairiakalnis

Tai – aukščiausia Kazlų Rūdos savivaldybės vieta. Ji yra iškilusi 96,1 m. virš Baltijos jūros lygio. Nenuostabu, kad nuo čia atsiveria puikūs vaizdai į išlakius pušynus. Ant kalvos viršūnės įrengtas geodezinis ženklas-reperis, statytas 1924 m., žymintis Lietuvos didžiosios trianguliacijos koordinačių susikirtimo vietą. Kalno viršūnėje galima rasti poilsiavietę Gairiakalnio lankytojams.

 

Koordinatės:

54.83343470082241, 23.534182314322095

Raudonplynio kraštovaizdžio draustinis

Draustinis įsteigtas 1996 m., jis užima 654 ha. Šiame draustinyje saugomos geriausiai išsilaikiusios žemyninės kopos. Tad jei norite susipažinti su senųjų kopų augalija ir gyvūnija – jums reikia apsilankyti būtent čia. Kviečiame pasinerti į išskirtinį kraštovaizdį – keliauti žemyninių kopų kraigais, pasigėrėti miško gaiva bei minkštais smėlio patalais.

 

Koordinatės:

54.833596, 23.557135

Višakio Rūdos Šaltinėlis su koplyčia

Šaltinėlio vanduo nuo seno žinomas savo gydomosiomis savybėmis. Viena legenda pasakoja, kad šaltinėlio gydomąsias savybes apie 1700 m. atrado eigulys. Kita legenda teigia, kad šaltinėlį atrado aklas kareivis, prisėdęs ant kupsto, nusiprausęs vandeniu bei praregėjęs. Šaltinio vieta ypatinga – čia  pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Prie šaltinėlio pastatytos dvi koplytėlės, šalia įrengta poilsio aikštelė.

 

Koordinatės:

54.825676613922546, 23.44212547990877

Višakio Rūdos Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia.

Višakio Rūdoje 1817 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1867 m. paskirtas klebonas Juozas Strimavičius 1883 m. vietoje apgriuvusios bažnyčios pastatė naują dabartinę bažnyčią. Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia yra vienintelis medinis neobaroko stiliaus sakralinis pastatas Sūduvoje, ji įtraukta į kultūros paveldo sąrašą. Žymiausia religinė šventė Višakio Rūdos parapijoje – Šv. Baltramiejaus atlaidai, kurių metu vyksta koncertai, prekybininkų mugė, sukviečiantys lankytojus iš kitų miestų ir miestelių.

 

 

Koordinatės: Bažnyčios g. 8,, Višakio Rūda, LT-69390.

54.81700341741624, 23.43366721366693

Višakio slėnio botaninis draustinis

Draustinis, įsteigtas 1996 m., plyti 104 ha plote vaizdingo Višakio upelio slėnyje. Draustinio tikslas – išsaugoti šiam slėniui būdingą vandens, pelkių ir šlapių miškų augaliją. Jame randama Lietuvos raudonosios knygos augalų, tokių kaip baltijinės gegūnės, dėmėtosios gegūnės.

 

Koordinatės:

54.816937, 23.435108

Lietuvos laisvės kovų vado Aleksandro Grybino-Fausto vadavietė ir žūties vieta

Aleksandras Grybinas-Faustas gimė 1920 m. Lukšiuose. 1945 m. pabaigoje pasitraukė pas partizanus į Kazlų Rūdos miškus. A. Grybinas-Faustas dalyvavo kuriant Žalgirio rinktinę, dirbo jos štabe. Nuo 1948 m. ėjo Tauro apygardos vado pareigas. 1949 m. pateko į pasalą, per susišaudymą buvo sunkiai sužeistas. Jam pavyko pasitraukti į netoliese esantį savo bunkerį, kur per naktį sunaikino dokumentų siuntą. Nesulaukęs pagalbos, paryčiais nusišovė.

 

Koordinatės:

54.88591106379749, 23.38344291338828

Naudžių kaimo senosios kapinės, vad. Prancūzkapiais

1812 m. žygio į Rusiją metu Napoleono kariuomenė keliavo senuoju pašto keliu iš Marijampolės į Kauną. Grįžtant, šis kelias buvo atkirstas, todėl kariams teko grįžti kitu keliu – nuo Ežerėlio per Kardokus ir Kazlų Rūdos miškus. Žuvę kareiviai buvo laidojami pakeliui, o šios kapinės liaudyje prigijo Prancūzkapių vardu. Viena iš šių vietų – Naudžių senosios kapinės.

 

Koordinatės:

54.83855787078814, 23.5989776883546

Novaraiščio ornitologinis draustinis

Draustinis įsteigtas 1988 m. išeksploatuotame durpyne. Pakėlus vandenį, susiformavo atviri vandens telkiniai, kuriuos ypač pamėgo migruojantys paukščiai. Paukščių stebėjimui įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir stebėjimo bokštas. Čia aptinkamos gervės, jūriniai ereliai – iš viso Novaraistyje užregistruotos 33 paukščių rūšys, įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą, čia vyksta paukščių stebėjimo žygiai.

 

Koordinatės:

54.94286602554433, 23.416481295780077

Plutiškių Šv.Juozapo bažnyčia

1791 m. Plutiškėse pastatyta pirmoji koplyčia, 1793 m. įrengta kaip bažnyčia, kurios fundatoriumi buvo didikas P. Sapiega. Kaimo gyventojai aktyviai dalyvavo 1863–1864 m. sukilime, kuriame pasižymėjo lietuviško elementoriaus (1859 m.) leidėjas klebonas Motiejus Brundza, vėliau platinęs draudžiamąją lietuvišką spaudą. 2019 m. mecenatas Valentinas Kušlys Plutiškių kaimui padovanojo Baltojo Angelo skulptūrą, kuri sutinka atvykstančius, palydi išvykstančius.

 

Mokyklos g. 1, Plutiškės, LT-69466.

54.67543179681061, 23.6581323